Ką aš galiu padaryti, kad užsidirbčiau pinigų būdama namuose mama

5 svarbiausios priežastys, dėl kurių partneris palieka (ir kaip susidoroti)

Jis yra ne tik Dešimtyje Dievo Įsakymų, bet ir Kalno pamoksle, kurį mums pasakė Gelbėtojas dar tuomet, kai vaikščiojo šia žeme. Tas kodeksas yra visuose Jo mokymuose.

Jis yra šiuolaikinių apreiškimų žodžiuose. Mūsų Tėvas Danguje yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Šiame pasaulyje, kuriame, atrodo, beveik viskas keičiasi, Jo pastovumas yra tai, kuo galime pasitikėti, lyg inkaras, į kurį galime įsikabinti ir būti saugūs, nes kitaip būsime nuplauti į nežinomus vandenis.

Iš pirmo žvilgsnio Patrikas Ribas niekuo neišsiskiria iš bendraamžių: kukliai rengiasi, maloniai bendrauja, nedemonstruoja savo statuso darbuotojams ar pasigrožėti juvelyrikos dirbiniais nuolat užsukantiems praeiviams.

Kartais jums gali atrodyti, kad pasaulio žmonės gyvena linksmiau nei jūs. Kai kuriuos iš jūsų gali varžyti tas elgesio kodeksas, kurio laikomės Bažnyčioje. Tačiau, mano broliai ir seserys, pareiškiu jums, kad nėra nieko kito, kas į jūsų gyvenimą atneštų didesnį džiaugsmą ir ramybę sielai, nei Dvasia, kuri pas mus ateina, kai sekame Gelbėtoju ir laikomės įsakymų.

Toji Dvasia negali būti tokiuose užsiėmimuose, kuriuos renkasi tiek daug pasaulio žmonių. Jis tai laiko kvailyste ir nepajėgia suprasti, kad apie tuos dalykus reikia spręsti dvasiškai.

Pasaulyje, kuris taip toli atitrūko nuo to, kas dvasiška, turime būti budrūs. Būtina, kad atmestume viską, kas nesiderina su mūsų kur galiu naudoti bitcoin JAV, ir, tai darydami, atsisakytume atiduoti tai, ko labiausiai trokštame — amžinojo gyvenimo Dievo karalystėje.

Kartas nuo karto vėtros vis pasidaužys į mūsų duris, nes jos yra neišvengiama mūsų žemiškojo gyvenimo dalis. Tačiau su jomis susidoroti, iš jų pasimokyti ir jas įveikti būsime pasiruošę daug geriau, jei stovėsime ant Evangelijos pagrindo ir savo širdyse turėsime Gelbėtojo meilės. Jis nori, kad taip darytume; Jis atsakys į mūsų maldas. Sunkiai dirbau, kad užsidirbčiau truputį pinigų ir susitaupyčiau penkis dolerius.

Tai buvo Didžiosios Depresijos metais, kada penki doleriai buvo dideli pinigai, ypač dvylikamečiui berniukui. Visas savo monetas, kurių suma buvo penki doleriai, daviau savo tėvui, o jis man davė penkių dolerių banknotą.

Žinau, kad planavau konkrečiai kažką pirkti už tuos penkis dolerius, nors po visų šitų metų jau nebeprisimenu ką. Tik prisimenu, kad tie pinigai man buvo labai svarbūs. Tuo metu mes neturėjome skalbimo mašinos, todėl mano mama kas savaitę į skalbyklą siųsdavo mūsų nešvarius kad užsidirbčiau pinigų būdama namuose mama.

• 100 USD bitkoinų milijonierius
• Regioninės studijos vaikams. „Dow Country“ studijos
• Geriausi Kanados dienos prekybos brokeriai
• Rokiškyje turgus.

Susikišau tuos penkis dolerius į džinsų kišenę. Kaip jūs turbūt numanote, džinsai su tais penkiais doleriais kišenėje iškeliavo į skalbyklą. Kai supratau, kas nutiko, man pasidarė negera. Žinojau, kad kišenes skalbykloje prieš skalbimą visada patikrina.

Jei tuomet mano pinigų neras ir neišims, tai skalbimo metu tie pinigai tikrai iškris ir juos paėmęs skalbyklos darbuotojas nežinos, kam tuos pinigus grąžinti, net jeigu ir norėtų tai padaryti. Galimybė, kad atgausiu tuos penkis dolerius, labai sumažėjo, ypač tada, kai, sužinojusi apie mano kišenėje paliktus pinigus, tai patvirtino ir mano brangioji mama.

Aš norėjau tų pinigų; man jų reikėjo; sunkiai dirbau, kad juos užsidirbčiau.

Supratau, kad beliko tik vienas dalykas, kurį dar galiu padaryti. Apimtas didelės nevilties, kreipiausi į Tėvą Danguje ir meldžiau Jo, kad tie pinigai kažkaip neiškristų iš kišenės iki tol, kol mūsų šlapi skalbiniai sugrįš atgal. Po dviejų labai ilgų dienų, kuomet, mano žiniomis, turėjo atvažiuoti mašina su mūsų skalbiniais, atsisėdau prie lango ir laukiau. Mano širdis pradėjo daužytis, kai mašina privažiavo prie kelkraščio.

Kai tik šlapi drabužiai atsidūrė namuose, pačiupau savo džinsus ir nuskuodžiau į savo kambarį. Drebančiomis rankomis pradėjau čiupinėti kišenę. Pirmu bandymu nieko neradęs, pamaniau, kad viskas prarasta.

Bet tada mano pirštai užčiuopė šlapią penkių dolerių banknotą. Koks palengvėjimas užliejo mano kūną, kai ištraukiau jį iš kišenės. Savo Tėvui Danguje sukalbėjau širdingą dėkingumą maldą, nes žinojau, kad Jis atsakė į mano maldą.

Nuo tada į mano maldas buvo atsakyta daugybę kartų. Neprabėgo nei viena diena, kad nebūčiau per maldą bendravęs su savo Tėvu Danguje. Tokius mudviejų santykius aš labai branginu ir be jų būčiau tikrai pasimetęs.

Jeigu jūs dar neužmezgėte tokių santykių su Tėvu Danguje, tai raginu jus darbuotis dėl šio tikslo. Jei tai darysite, turėsite teisę gauti Jo įkvėpimą ir vadovavimą gyvenime — būtinybes, kurių mums visiems reikės, jei norime dvasiškai išlikti šios žemiškos kelionės metu.

Jei tik to sieksime, tokį įkvėpimą ir vadovavimą Jis mums dovanos nemokamai. Koks nepaprastas tai turtas! Kai Dangiškasis Tėvas su manimi bendrauja per Savo įkvėpimą, ką aš galiu padaryti pasijuntu nuolankesnis ir už tai dėkingas. Išmokau jį kad užsidirbčiau pinigų būdama namuose mama, pasikliauti ir juo sekti. Vėl ir vėl sulaukdavau tokio įkvėpimo. Vienas iš ryškiausių nutikimų buvo metų rugpjūtį, per Frankfurto Vokietijos šventyklos pašventinimą.

Please wait while your request is being verified...

Per pirmąsias porą dienų su mumis dar buvo Prezidentas Ezra Taftas Bensonas, bet po to jis išvyko namo. Todėl visas likusias sesijas turėjau vesti aš. Šeštadienį buvo sesija olandų nariams, kurie priklausė Frankfurto šventyklos apygardai. Gerai pažinojau vieną iškiliausių vadovų Nyderlanduose, brolį Peterį Moriką.

Prieš pat sesiją pajutau išskirtinį jausmą, kad per tą sesiją brolis Morikas turėtų būti pakviestas kreiptis į savo olandus narius ir kad, be viso to, jis turėtų būti pirmasis iš kalbėtojų. Kadangi šventykloje tą rytą jo nemačiau, tai vyresniajam Karlosui E.

Esei, mūsų Krašto prezidentui, nusiunčiau žinutę, kurioje teiravausi, ar Peteris Morikas dalyvaus toje sesijoje.

Stovėkite šventose vietose

Prieš pat man pakylant pradėti sesiją, iš vyresniojo Esės atėjo žinutė, kurioje buvo parašyta, jog brolis Morikas sesijoje nedalyvaus, nes darbuojasi kitur, ir kad jis kartu su kariškių kuolais planuoja apsilankyti pašventinimo sesijoje, kuri įvyks kitą dieną. Kai atsistojau prie sakyklos pasveikinti žmonių ir apžvelgti sesijos programos, vėl pajutau su niekuo nesupainiojamą įkvėpimą pranešti, kad Peteris Morikas bus pirmasis kalbėtojas. Tai prieštaravo visiems mano instinktams, o be to neseniai iš vyresniojo Esės sužinojau, kad brolio Moriko šventykloje tikrai nėra.

Tačiau, pasikliaudamas tuo įkvėpimu, pranešiau apie choro pasirodymą ir maldą, ir kad mūsų pirmasis kalbėtojas bus brolis Peteris Morikas. Kai, grįžęs į savo vietą, pažvelgiau į vyresnįjį Esę, jo veide pamačiau nerimą.

Kad užsidirbčiau pinigų būdama namuose mama jis man prisipažino, kad išgirdęs, kad pranešu, jog brolis Morikas bus pirmas kalbėtojas, jis negalėjo patikėti savo ausimis.

Jis sakė žinojęs, jog gavau jo žinutę ir ją perskaičiau, todėl negalėjęs suvokti, kodėl pranešiau, jog kalbės brolis Morikas, ypač kai jo niekur šventykloje nebuvo. Kai visa tai vyko, pats Peteris Morikas dalyvavo susirinkime Portštrasės gatvėje esančiame krašto biure.

Susirinkimo metu jis staiga pasisuko į vyresnįjį Tomą A. Bet kodėl jums prireikė nuvykti į šventyklą? Tuomet jiedu nedelsdami išsiruošė į šventyklą.