Kaip praturtinti namų gynimo priemones, Kaip išvaryti peles?

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius praėjusiais metais augo 2,7 proc.

Namų gynimo priemonės, kad apgamai išnyktų

Tačiau nors bendras pranešimų skaičius jau pastaruosius porą metų auga, smurto atvejų per tą patį laikotarpį nustatoma mažiau nei iki pandemijos. Smurto prieš vaikus atvejų pirmaisiais pandemijos metais sumažėjo ketvirtadaliu lyginant su m.

Tačiau tai tikrai nereiškia, kad nustojome mušti vaikus.

Lauko asiūklis.

Pastebime tam tikrą didėjantį visuomenės susiskaldymą. Dalis žmonių daug atsakingiau vertina vaiko teises ir yra linkę dažniau pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai rodo didėjantis bendras gaunamų pranešimų skaičius. Tarnyba gavo daugiau nei 40 tūkst. Apie pusė visų gautų pranešimų nepasitvirtino ir vaiko teisių pažeidimai nustatyti nebuvo.

Didžioji dalis praėjusiais metais gautų pranešimų 82 proc. Vaikas tėvų skyrybų metu ir taip išgyvena visą jausmų paletę, jam tenka susitaikyti su pasikeitusia situacija, naujomis rolėmis, o jeigu tėvai sąmoningai įtraukia vaikus į skyrybų nesutarimus, tai itin žaloja jauną žmogų.

Praėjusiais metais Lietuvoje vaikai patyrė smurtą. Iš turimos statistikos pastebima, kad seksualinį smurtą dažniau patiria mergaitės atvejai — mergaitės ir 41 — berniukaitaip pat jos dažniau kenčia nuo psichologinio smurto — mergaitės, 86 — berniukai.

Tuo tarpu berniukai dažniau susiduria su nepriežiūra — berniukai, — mergaitės bei fiziniu smurtu — berniukai, — mergaitės. Daugiau smurtaujama prieš vyresnius vaikus, nuo 10 metų.

Dėl nepriežiūros vaikai dažniausiai kenčia nuo pačių artimiausių, giminystės ryšiais susijusių žmonių — giminystės ryšiais susiję žmonės, 15 — giminystės ryšiais nesusiję žmonėstuo tarpu seksualiai dažniausiai smurtauja ne šeimos nariai, o tėvų ar pačių vaikų pažįstami, draugai ir kiti asmenys — giminystės ryšiais nesusiję asmenys, 60 — giminystės ryšiais susiję asmenys. Daugiausia smurto atvejų praėjusiais metais užfiksuota Vilniaus apskrityjeMarijampolės apskrityje bei Utenos apskrityje Metų pabaigoje vaikai augo globos įstaigoje, vaikai buvo globojami šeimose.

Nuolatinei globai dažniausiai apsisprendžia giminystės ryšiais susiję asmenys: seneliai, pilnamečiai broliai ar seserys, kiti giminaičiai.

Kai globėjų ir vaikų nesieja jokie giminystės ryšiai, priimti į šeimą dažniau norima jaunesnį vaiką. Tad apie 85 proc.

Džiugi tendencija, kad daugėja žmonių norinčių įsivaikinti, m. Apie 40 proc. Šiuo metu iš Lietuvoje gyvenančių būsimųjų įtėvių jauniausiai moteriai — 25 m.

10 efektyvių jogurto pagrindu pagamintų namų gynimo būdų norint gauti švytinčią odą

Per praėjusius metus Lietuvoje buvo įvaikinti 57 vaikai, trys iš jų vyresni nei 10 metų. Šiuo metu galimybės būti įvaikinti vis dar laukia vaikai.

Taip pat pastebima tendencija, kad mažiau vaikų tenka perkelti iš šeimų į kitą aplinką, kokybiškos paslaugos padeda tėvams keistis, o vaikai gali grįžti į savo šeimą. Vaikų taryba: ugdymo procese svarbiausia bendrystė ir gebėjimas girdėti kitus Vaikai įsitikinę, ugdymo proceso metu turi būti sudarytos galimybės ne tik įgyti žinių, ugdyti asmenines savybes, gebėjimus, tačiau nepaprastai svarbu, kad būtų atsižvelgiama ir į individualius mokinio poreikius, o atmosfera mokykloje būtų labiau motyvuojanti mokytis ir tobulėti.

Vaikų tarybos nariai neabejoja, tam būtinas glaudesnis visos švietimo bendruomenės dialogas. Glaudesnis mokinių ir mokytojų dialogas padėtų išspręsti ugdymo metu kylančius sunkumus. Iššūkiai, su kuriais susiduriama vis dar reperių, investuojančių į kriptovaliutą pandemijai, dabar ir karo Ukrainoje kontekste yra nepaprastai dideli, kupini švietimo sistemai reikšmingų ir nenumatytų pokyčių.

Todėl Vaikų tarybos iniciatorė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė įsitikinusi, kad vykstant bet kokiems pokyčiams ugdymo sistemoje, girdėti vaikų balsą būtina. Formalusis ir neformalusis švietimas turi vienas kitą papildyti, kad vaikai galėtų semtis žinių mokykloje ir kaip praturtinti namų gynimo priemones realizuotų popamokinėse veiklose.

Taip pat nepaprastai svarbu, kad kokybiškas ugdymas būtų prieinamas visiems vaikams. Skuodienė ir kviečia išgirsti vaikų poreikius. Diskusijoje Vaikų tarybos nariai aptarė šiandieninius visai švietimo bendruomenei kylančius iššūkius ir parengė pasiūlymus, ką reikėtų daryti, kad vaikai būtų labiau motyvuoti mokytis ir geriau jaustųsi mokykloje, aktyviau įsitrauktų į neformalųjį ugdymą.

Vaikų tarybos nariai siūlo: klasės valandėlių metu daugiau kalbėti apie laiko planavimą, kad mokiniai išmoktų tinkamai susidėlioti dienotvarkę ir turėtų laisvalaikio; kontroliniai darbai turėtų būti paskirstyti tolygiai arba sutarta kiek jų gali būti per dieną; į klasę atėjusiems naujiems mokiniams turėtų būti paskiriamas mentorius, kuris padėtų adaptuotis, supažindintų ne tik su klase, bet ir mokykla, veiklomis joje; turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno mokinio individualius pasiekimus; turėtų būti inicijuojamos bendros mokytojų ir mokinių veiklos, kurios skatintų bendrystę ir leistų geriau pažinti vieniems kitus; mokykloje daugiau kalbėti apie savanorystę ir jos teikiamas galimybes realizuoti save; pačius moksleivius skatinti kurti būrelius, juos palaikyti; visomis įmanomomis priemonėmis el.

Į Vaikų tarybą išrinkta penkiolika narių iš visos Lietuvos. Moksleiviai posėdžiams, kurių kiekvienas yra susietas su aktualiomis temomis, ruošiasi bendraudami socialiniuose tinkluose, kur savo idėjomis dalijasi ir su kitais bendraamžiais. Iš viso per metus yra numatyta surengti šešis Vaikų tarybos posėdžius, kuriuose kviečiami dalyvauti ir skirtingų sričių specialistai, žinomi kaip praturtinti namų gynimo priemones daug pasiekę tų sričių, kurios taps Vaikų tarybos diskusijų objektu, atstovai.

Pirmąjį savo gyvenime popierinį laišką ji kelis kartus skaitė naktį, gulėdama globos namų lovoje. Tuo metu paauglė išgyveno sudėtingą laikotarpį, jautėsi vieniša ir nesuprasta. Ji savo noru buvo palikusi namus ir atsiskyrusi nuo šeimos.

Kaip pabėgti nuo muses. Kaip atsikratyti musių bute: liaudies gynimo priemonės

Nuo m. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba šeimoms padeda pagal Lietuvoje naują, o JAV ir daugelyje Europos šalių dešimt metų plačiai taikomą Multidimensinės šeimos terapijos MDFT Forex ea gamybos programinė įranga. Tarnyba dalijasi Neringos M. Dešimtmetė perėmė nesančios mamos vaidmenį Gabijos mama ketverius metus dirbo užsienyje, į Lietuvą grįždavo retai ir ryšys su vaikais labai nutolo.

Mamai išvykus, tuomet dešimtmetė mergaitė ir du mažesni broliai liko gyventi su patėviu. Vyras rūpinosi vaikais, bet palaipsniui vis daugiau atsakomybės už brolius ir buitį prisiėmė paauglė. Taip neretai nutinka, kai vaikas gyvena emociniame apleistume — vaikas perima suaugusio žmogaus rolę šeimoje. Mamai visam laikui sugrįžus, tarp jos ir paauglės dukros vis dažniau kilo kivirčai.

Jos konkuravo dėl vietos šeimoje, o konfliktui prasidėti užteko neatsargaus žodžio, žvilgsnio ar gesto. Į nesantaikos sūkurį įsisuko visa šeima. Padėtis pasidarė nepakenčiama, maištaujanti paauglė užuovėjos ieškojo netinkamose kompanijose, ėmė vartoti alkoholį, vagiliauti. Gabiją mokykloje paliko kartoti kurso, bet ji toliau mokytis iš viso nebenorėjo. Nors šeima sulaukė socialinės pagalbos, paauglė kurį laiką lankėsi pas psichologą — pokyčių nebuvo.

Išgirdusi apie galimą pagalbą paauglių šeimoms, mama kreipėsi į MDFT programos koordinatorių ir šeimos terapijos specialistą Klaipėdos regione. Paauglė pasirinko gyventi globos namuose Programos koordinatorė terapeutė Brigita Mineikienė su šeima pirmą kaip praturtinti namų gynimo priemones susitiko praėjusių metų liepą.

Su abiem, mama ir dukra, buvo sutarta dėl šių tikslų: stiprinti jų ryšį, paskatinti paauglę tęsti mokslus ir atsitraukti nuo netinkamų draugų ir alkoholio. Terapeutė Brigita su šeima bendravo kartą per savaitę šeimos namuose, atsiradus poreikiui pasitarti, dažnai susiskambino.

Kaip sustiprinti pagal liaudies gynimo sąnarius

Po dviejų mėnesių gana sėkmingos terapijos, šeimą ištiko krizė. Gabija apkaltino patėvį smurtavus prieš ją. Į įvykį reagavo policija, vaiko teisių gynėjai, o paauglė pareiškė norą palikti namus ir toliau gyventi globos centre.

Terapeutė pasirinko toliau intensyviai bendrauti su mama ir dukra atskirai, ir vesti šeimą sveikimo keliu. Mama atpažino savo vaikystės traumas Kol paauglė gyveno globos centre, terapeutė Brigita daugiau dėmesio skyrė mamai.

Paaiškėjo, kad Neringa M. Mama atpažino savo sunkumus ir labai stengėsi juos įveikti: drąsiai analizavo save, ieškojo atsakymo, ką ji galėtų padaryti tam, kad su dukra sutartų.

Moteris sako, kad padedama terapeutės Brigitos suprato, kad anksčiau jos konfliktas su dukra baigdavosi neišspręstas, ir per kitą užgriūdavo dvigubai, su dvigubai kriptovaliutų prekiautojai investuoti nuoskaudų ir priekaištų iš abiejų pusių.

Taip pat suprato, kad reikia spręsti konkrečią situaciją, išsiaiškinti kilusį nesutarimą iki galo, ir apie tai daugiau nebekalbėti, girdėti ne tik ką sako kaip praturtinti namų gynimo priemones, be ką ji nori pasakyti. Mama neslepia, kad buvo nepaprastai sunku įveikti nuoskaudas ir susitikti su namus palikusia savo mergaite, bet jai pavyko. Kaip praturtinti namų gynimo priemones tęsti terapiją padėjo laiškas Terapeutė Brigita pasakoja, kad jau per pirmąjį mamos ir dukros susitikimą buvo matyti, kad jos viena kitos išsiilgusios: nors žodžių nebuvo daug, tą išdavė kūno kalba.

Tačiau vis dar nebuvo aišku, ar pavyks šeimos terapiją tęsti ir išsaugoti per du mėnesius pasiektą pažangą. Nuo artimųjų atsiskyrusi paauglė iš pradžių nerodė noro bendrauti su specialiste. O kad darbas vyktų toliau, reikėjo abiejų įsitraukimo. Brigita nutarė nepasiduoti ir pasitelkti netradicinį sprendimą — pasiekti Gabiją per laišką. Šiai idėjai atsidėjo visa širdimi ir sumanymas pasiteisino.

Kaip išvaryti peles?

Kai abiejose lapo pusėse išmargintą laišką nunešė Gabijai į globos centrą, prašė tik jį perskaityti ir duoti atsakymą, ar suteiks jai šansą dar kartą atvykti pokalbio. Jau kita dieną sulaukė teigiamo atsakymo. Kas tame laiške taip paveikė keturiolikmetę? Paskyriau jai daug šiltų, drąsinančių žodžių, kviečiau pradėtą šeimos terapiją tęsti.

Dar gyvendamos skyriumi, jos vis dažniau susiskambino: kalbėjosi apie paauglės draugus, įvairius mergaitiškus reikalus, suartėjo.

Brigita toliau tęsė šeimos terapijos susitikimus atskirai arba kartu su abiem globos namuose. Darbas baigėsi netrukus po to, kai paauglė grįžo į namus, o truko iš viso šešis mėnesius. Šiandien šeima gyvena kartu ir džiaugsmingai priima visus paauglį auginančios šeimos iššūkius.